Ne laimės pinigai

Šis tekstas skirtas ne pateikti atsakymus apie pinigus ir laimę, o atlikti beveik nepastebimo, diskusijas pasauliniame permainų teatre įsukančio varžtelio vaidmenį.

Naktinio mąstymo prietaisas yra gana varginantis, bet naudingas dalykas. Kai jis pats nusprendžia įsijungti, gali netgi matyti kaip mintys juda savo prospektais, gatvėmis, skersgatviais ir skersvėjais, kaip šie begalybiškai šakojasi, kol prietaisas išsijungia ir pradedi parpti.

Taip ir šitas, jau keletą savaičių nešiotas tekstas naktimis agresyviai šakojosi ir kaip kreivomis beisbolo lazdomis man po nosim mojavo klaustukais:

“Pala, bet tai aš nežinau to, ano, šito ir dar va to. O kaip bus, jei taip? Bet tai čia priklauso nuo to. O tai ką šitas žodis iš tikrųjų reiškia?” ir t.t.

Kadangi įkvėpimas buvo stipresnis nei logika, todėl gana logiška, kad šitas tekstas kaip koks aušros žvėris visgi išlenda iš savo naktinio urvo. Ir ne tik išlenda, bet dar gana įžūliai nesigėdija visų tų trūkumų, nes žinau, kad jūs viską pataisysit.

Taigi.

Viskas prasidėjo kai balandį Vilniuje vykusiame Problemathone Tomas Ramanauskas startuolininkus užkrėtė 11 raudonai niežtinčių klausimų. Po smegenis įkutenusios prezentacijos priėjau prie Tomo: “Turiu atsakymus į tris klausimus”.

Dabar nesu jau toks tikras ir dėl pačių atsakymų, ir dėl jų skaičiaus - mažiau jų ar daugiau - bet teksto esmė (pagaliau!) čia ir prasideda.

Visi Tomo klausimai man susivedė į paskutinį “Trilijono dolerių vertės klausimą”:

“Mes turime daugiau, gyvename geriau, sveikiau, ilgiau, tad kodėl mes esame nelaimingesni? Kas mus gali išgelbėti?”

Žinoma, kad patys skęstantieji!

Deja, kaip dar nerūkytas ungurys slidaus laimės termino ir pasaulinio jos pokyčio (sako, nerimas, pyktis, liūdesys auga, nors daugėja ir pagalbos kitam atvejų) reikalus praleisim dėl visiems suprantamų priežasčių - “alio, kas yra laimė?”. Galit tiesiog kiekviena/s savęs paklausti, ar jaučiatės laimingesnės/i nei anksčiau, kodėl, ir kas padėtų jaustis geriau.

Linijos iš "World Happiness Report 2023":

Tuo metu aš traukiu makroskopą tokiems Tomo dar prieš trilijoninį klaustuką sulenktiems klausimams:

• Kas padėtų sumažinti perteklinį vartojimą? (“Vartotojai perka penkis kartus daugiau drabužių nei 1980 m.”)
• Kaip darbo nepaversti gyvenimo esme?
• Koks naujas dvasingumas gali užimti religijos vietą?
• Kaip įprasminti vis ilgėjančius savo gyvenimus?

Mano 142 metų patirtis psichologijoje, biologijoje, neurologijoje, sociologijoje, ekonomikoje, filosofijoje, religijotyroje, kvantinėje fizikoje bei žemės ūkyje man leidžia nesunkiai atsakyti į šiuos klausimus. 🤡

Panašu, kad didžiausia įtampa čia jaučiama tarp dvasingumo ir saugumo, dažnai matuojamo pinigais ir pasireiškiančio nuolatine kova dėl asmeninių ir išorės išteklių. Kai dvasingumo poreikius ilgai užgožia pinigų reikalai, gali tapti sunkiau atpažinti tuos poreikius ir šie pavirsta į kažką panašaus, kaip galūnių netekusiųjų žmonių turimas “vaiduoklinės galūnės” jausmas. Tai yra - tarsi ją ir jauti, bet realiai padaryti nieko negali. Arba kažkas panašaus į Kalėdas - kartais gali būti sunku nustatyti, kokį dvasingumą jaučia jas švenčiantieji netikintieji.

Tokiu būdu piniginiai reikalai tampa tarsi pakaitalu, praktiškai realizuojamu “dvasingumu”, kai, sakykim, “natūralusis/prigimtinis” dvasingumas tampa antraeilis ir neįgyvendintas. Trauma garantuota.

Kovos dėl išteklių neišvengsim dėl jų ribotumo/sudėtingumo juos gauti. Svarbesni klausimai - kurie ištekliai yra svarbiausi (kaip kaim), kam jie naudojami ir kokios to pasekmės konkrečiam naudotojui ir visuomenei.

Įtariu, būtent su tuo ir susiję Tomo klausimai apie perteklinį vartojimą, esminį darbą, dvasingumo ir įsiprasminimo poreikį.

Jei manysime, kad šie klausimai tikrai turi pagrindo - bent jau aš manau, kad turi (“it’s just your opinion, dude”) - kitas galimas logiškas klausimas, kiek dabartinė ekonomikos bei pinigų sistema lemia, kad štai dabar esam priversti nagrinėti Tomo užduotus klausimus.

Mes, kaip rinka (“rinka”, “rinkėjai” - sutapimas?), patys pasirenkame, kokias prekes ir paslaugas gaminti/vartoti. Ūkį taip pat sėkmingai galima stiprinti ir jei to keistojo BVP absoliučiai didžiąją dalį sudarytų su kultūra/menu susijusios prekės ir paslaugos. Tad čia išsitiesinti norėtų tokie klaustukai:

• Kiek dabartinė gamyba/vartojimas mus priartina prie/nutolina nuo esminių kiekvieno iš mūsų poreikių?
• Ką galime pakeisti ribotų išteklių/galimybių juos panaudoti aplinkoje, kad tuos poreikius atpažintume ir patenkintume geriau?

Tačiau ši mano kritika turi silpnų vietų - šita ponzi vienaip ar kitaip didina visuomenės pajamas/materialinę gerovę, sveikatos apsaugą, tarsi suteikdama ir daugiau laisvės “dvasingumo” reikalams. Bet tai neįrodo jos tvarumo. Be to, kaip klausė Tomas, kodėl tada vistiek jaučiamės vis mažiau laimingi? O gal tiesiog reikia peržiūrėti laimės apibrėžimą, kaip kartais statistikai ir centriniai bankai peržiūri infliacijos kriterijus, kad kiek sumažintų skaičius?

Apie tokią ponzinomiką gal ne per sėkmingiausiai vis galvoju jau ne pirmus metus ir, pvz., niekaip iš galvos neišeina vienoje konferencijoje sutikto autoriaus užduotas klausimas - “kaip kovoti su klimato kaita, esant dabartinei, perteklinį vartojimą skatinančiai pinigų sistemai?”. Tas pats žmogus yra pasakęs, kad “kai yra daug pinigų, atsiranda daiktų trūkumas, o kai yra pinigų trūkumas, atsiranda daug daiktų”.

Tai dar kartą patyrėme pastaraisiais metais, kai centriniai bankai užpylė rinką iš esmės iš oro sukurtais ir skolų skardinę ateities kartoms paspiriančiais pinigais. Tai padidino vartojimą-sukūrė trūkumą-padidino kainas, kad ir kaip centriniai bankai tai dabar bando neigti ir infliacijos kaltę permetinėja tau ir man. (Turbūt didžiausia bėda/nebėda, kad dėl dabartinės ekonomikos/pinigų sistemos kitaip jie ir negalėjo pasielgti, nes kitu atveju dar ir dabar turbūt kukuotumėm apie po pandemijos vis dar nesibaigusią ekonomikos krizę.)

Be to, kaip jau esu rašęs, toks “orinių” pinigų, kaip skėrių, antplūdis, manipuliacija palūkanomis iškreipia pagrindinę kainą - pinigų kainą. Taip rinkos gebėjimai tiksliai suskaičiuoti, ko jai pačiai iš tikrųjų reikia, tarsi ir išsiderina.

To pasekmė, kad pagaminama/prisiūloma įvairiausių vienas kitą kopijuojančių prekių/paslaugų, kurių pagrindinė vertė ir tikslas yra patenkinti patį poreikį vartoti, išleisti nuvertėjančius pinigus, o ne sukurti kažką tikrai vertingo ilgesniu laikotarpiu. Kažkas panašaus į griovių kasimą sovietijoje, kad tik žmonės turėtų ką veikti. Be to, kita pinigų pertekliaus pasekmė, kad daiktų/paslaugų kokybė tarsi ir prastėja, ilgaamžiškumas trumpėja (išskyrus “E” įdarytus “maisto” produktus), sąvartynai auga greičiau. Tam tikruose sluoksniuose net yra terminas “fiat pinigų kultūra”, kuri ir siejama su visa ko gausa, bet (vertinant vidurkius) prasta kokybe ir prastu skoniu.

Žodžiu, tokiame cikle du kartus išeikvojami turbūt patys vertingiausi žmogaus ištekliai - laikas ir dėmesys:

• Pirmą kartą - gaminant dopamininės/politinės naudos prekes.
• Antrą kartą - jas vartojant.

Tiesa, yra sunku nustatyti, kokia dalis tokių prekių/paslaugų yra “perteklinės”, bet nuojauta, parduotuvių lentynos ir reklamos bando įtikinti, kad žymi/didžioji.

Kas atsitiktų, jei staiga pereitumėm/sugrįžtumėm prie sistemos, kurioje pinigų pasiūla būtų apribota/fiksuota? Greičiausiai, dabartinė ekonomika tiesiog keberiokštintų. O toliau - nežinau, nes niekas irgi negali tiksliai pasakyti, kaip vystytųsi tokia kompleksiška sistema.

Tačiau tai nereiškia, kad diskutuoti, prognozuoti, modeliuoti ir keisti reikalus nereikia. Juk ir dabartinė begalybinių pinigų sistema, atsiradusi tik daugiau nei prieš 50 metų nustojus pinigus padengti auksu, buvo ir yra iš esmės eksperimentas. Pinigų istorijoje 50 metų yra trumpas laikotarpis.

Taigi, jei sutiksime, kad Tomo klausimai kyla ir dėl to, kad dabartinę ekonomiką ir vartotojus, dar žinomus, kaip žmonės, terorizuoja dabartinė pinigų sistema, tai būtų logiška tikėtis, kad, ją pakeitus priešinga sistema, dingtų ir tie klausimai. Logiška, bet nebūtinai teisinga, nes čia atsiranda kitų klausimų, pvz., dėl skolinimo galimybių (ypač, jei nori išlaikyti rinką iškreipiančio skolinimo apimtis ir nesugriauti augančios skolų piramidės). Nors pinigų istorikai dėl to problemų tarsi ir nemato.

Kita vertus, yra ir toks grafikas apie galimybes JAV sutaupyti namui iki begalybinių pinigų sistemos atsiradimo ir po:

Dabar galim tik prognozuoti, kad dingus infliacijai, pinigų perkamajai galiai didėjant, teoriškai, keistųsi ir vartojimo įpročiai - trumpalaikį vartojimą keistų ilgalaikis, prekių kokybė gerėtų, žmonės galėtų laisviau rinktis savo “dvasingumą” labiau atitinkančias veiklas, skirti daugiau laiko svarbiausiems ryšiams, o ne savo CEO. Galbūt būtent taip būtų suvaldytas perteklinis vartojimas, pasikeistų “darbo” sąvoka ir prasmė, o gyvenimas galėtų būti per saviraišką ir socialinius, visuomenei naudingus ir ateities kartoms problemų nepermetančius ryšius įprasmintas sėkmingiau.

Tačiau kaip tai atrodytų praktiškai - atsakyti negali net ir AI. Ir čia vėl turime prisiminti ribotus pasaulio išteklius/galimybes juos gauti - skirtingos šalys/regionai vystosi skirtingais tempais, tad atviroje rinkoje gali būti sunku vienoje valstybėje įvesti radikalesnius pokyčius bent trumpu laikotarpiu neprarandant ekonominio konkurencingumo. Nežinau, kurie trumpalaikiai politikai tam ryžtųsi.

Bet kuriu atveju, nepaisant, kad kai kurie pernelyg entuziastingi veikėjai sako “fix the money, fix the world”, pinigai nėra vienintelis dalykas, lemiantis laimingumo lygį ar formuojantis mūsų įpročius. Tiesa, galima rasti įvairiausių grafikų, kaip keitėsi visuomenė, prasidėjus neribotų pinigų (bet ne tau) eksperimentui.

Taigi, kas toliau?

Iš to, ką matau savo burbule, kokios tendencijos mokslo šakose nuo biologijos iki filosofijos, panašu, vyksta dar vienas rimtas struktūrinių ir simbolinių galios centrų perskirstymas, jų išvaikymas. Tuo metu nepasitenkinimas užspaustu “dvasingumu”, garsiau kvestionuojamas dabartinės ponzinomikos, skolų piramidės tvarumas, supratimas, kad dabartinė pinigų technologija yra tiesiog eilinė technologija, o ne dievų amžiams išrašytas receptas, ima vis labiau siekti lygį, kuomet visuomenė, tikėtina, imsis iš esmės apie tai svarstyti ir galų gale - veikti. Čia tokia nuojauta, tikslių duomenų neturiu.

Ką daryti?

Mano ilgametė konsultacijų visais gyvenimo klausimais (išskyrus krepšinį ir futbolą) patirtis sako, kad tą patį, ką ir iki šiol, bei keistis savo tempu.

Istorinių virsmų laikotarpiais visuomenės kažkaip natūraliai pasiskirstydavo į drąsius pionierius, atradėjus, eksperimentuojus, tyrinėtojus, revoliucionierius ir atsargius status quo palaikytojus. Ir vienų, ir kitų genai, tikėtina, persidavė ir dabartinėms kartoms, ir abi šios grupės svarbios stumiant visuomenę pirmyn, tuo pačiu išvengiant pernelyg skausmingo/nuostolingo pokyčio. Tad nesvarbu, ar esi tarp pionierių/revoliucionierių, ar tarp "tvarkos" sergėtojų, tavo vaidmuo tokiame dideliame ir ilgalaikiame virsme yra svarbus. Sistema galų gale taip ir susibalansuos iš naujo, tiksliau - virs nauja sistema. Kol ir vėl prireiks ką nors keisti.

Ta proga, užbaigsiu skaidre, kuria Tomas savo prezentaciją pradėjo:

O aš tuo metu didžiuojuosi, kad subeldžiau per 1800 žodžių ir nė karto nepaminėjau vieno dalyko.

Jei nespėjai atsiversti ankstesnių naujienlaiškių, rekomenduoju paskaityti ir šiuos tekstus:

Ko "Swedbanke" apie Bitkoino ateitį mane išmokė labai sumanūs moksleiviai

BTC ir kripto ekonomikos atstovai Lietuvoje per kelerius metus virto iš persona non grata į įstatymų kūrėjams padedančius partnerius

"Blue/Yellow" pertvarko aukojimus bitkoinu ir kripto, planuoja stipriau juos reklamuoti

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Lietuvos Bitkoino & kripto bendruomenei turi paprastą klausimą

Kaip pradėti naudotis karščiausia decentralizuotų socialinių tinklų naujiena "Nostr"

Kaip ateityje tave tikrins CeFi platformos? "AMLYZE" inovacijų vadovas turi atsakymų. Apie DeFi atsakymų nėra

"Klasikinį" ir decentralizuotą pasaulius jungiantys inovatoriai ragina lietuvius būti drąsesniems. Super, bet "How?"

Dešimtadalį investicijų Bitkoinui ir kripto paskyręs Marius Čiuželis: "Net neabejoju, kad šios technologijos pakeis mūsų gyvenimą"

50 Shades of Lies, Speculations & Half-Truths That the ECB Is Recycling About Bitcoin

Tuo pačiu kviečiu pasidalinti naujienlaiškiu su kitais, o kartu ir šiuo mygtuku:

Tai man labai padėtų toliau stiprinant DESSENTER ir paruošiant vis naudingesnio turinio 🙏🏻 Kaip ir padėtų pastabos bei pasiūlymai, kaip ir ką daryti geriau. Susirašom el. paštu - linas at dessenter.io. Taip pat kviečiu atsakyti į keturis klausimus ir parodyti, kokių žinių reikia Tau.

Ačiū!