Ko "Swedbanke" apie Bitkoino ateitį mane išmokė labai sumanūs moksleiviai

Praėjusią savaitę su vienu senu geru bičiuliu “Feisbuke” apsikeitėm nuomonėmis apie energetiką ir Bitkoiną (BTC). Bičiulis pasidalino naujiena apie Čekijoje atjungtus šimtus saulės elektrinių, o aš pasidalinau tyrimu ir praktiniais pavyzdžiais, kaip BTC “kasimas” išsprendžia tokias, su elektros tinklo balansavimu susijusias problemas. Į tai buvo atsakyta visai nesusijusiu, prastokos kokybės tekstu apie BTC, kaip atsiskaitymų priemonės, “nesėkmę” Salvadore.

Diskusija toliau nesivystė, bet aš vis pagalvojau, kuo ji būtų pasibaigusi, jei smalsumas ir faktai būtų suveikę stipriau nei išankstinė nuomonė.

Tą pačią savaitę ir patekau į aplinką, kur autoritetingų nuomonės formuotojų iš anksto suformuota nuomonė apie dabartinę pinigų sistemą ir Bitkoino technologiją buvo išbandyta smalsumo.

Vieną tokią diskusiją apie taupymą ir investavimą, vykusią “Swedbank” būstinėje, gavau progą stebėti ir aš - pagrindinio Lietuvoje naujienlaiškio apie Bitkoiną ir decentralizaciją autorius. 😀 Faktai!

Žodžiu, buvo nerealiai įdomu!

Štai Justina Bagdanavičiūtė, “Swedbank” Finansų instituto ekspertė, kalbėjo, kad moksleiviams infliacija yra nelabai aktuali, nes jų santaupos dar yra nedidelės ir kol kas geriau susitelkti ties taupymu, o ne labiau rizikingu investavimu.

Gal ir tiesa, nebent esi paauglys, verslaujantis jau nuo 12 m.

“Matosi, kaip keičiasi produkto, logistikos kaina”, - patirtimi dalijosi “B2B srityje” verslaujantis diskusijos dalyvis, įkvėptas savo verslininkų tėvų. (Kita vertus, jo kolega papildė, kad dėl infliacijos padidėjo ir kišenpinigiai.)

Ir buvo smagu stebėti, kaip moksleiviai nenusileido ir vis prašė ekspertų konkretesnių patarimų dėl investavimo, o ne bendro pobūdžio atsakymų, pvz., “priklauso nuo rizikos”.

Patarimai gal ir nebuvo patys konkrečiausi, bet tikrai geri:

✅ Neskubėti;
✅ Valdyti lūkesčius;
✅ Kritiškai vertinti informaciją;
✅Prisiminti, kad investavimas nėra panacėja ir kad tai yra ilgalaikis procesas.

Į diskusiją net savo atostogų sąskaita atvykęs Aleksandr Kazanskij, “Nasdaq” programinės įrangos inžinerijos vadovas, tuo pačiu paklausė, kas iš keliasdešimt projekte dalyvaujančių moksleivių yra investavęs į kriptovaliutas. Ranką pakėlė pats Aleksandr ir, jei spėjau gerai apžvelgti, apie 20% (po teksto paskelbimo šį vertinimą dar patikslinau - pradinis buvo pernelyg pesimistiškas) moksleivių.

Deja, po diskusijos jų pagauti nebespėjau, bet turėjau kitų labai įžvalgių pokalbių su dešimtokais. O jų norėjau paklausti tokių dalykų (galite to paklausti ir patys savęs):

• Ką manote apie dabartinę pinigų sistemą?
• Kokie pinigai turi būti, kad juos tikrai galėtumėte vadinti "mano"?
• Kaip planuotumėte savo finansus, gyvenimą, jei nebūtų infliacijos, o jūsų turimų pinigų vertė augtų?
• Ką žinote/manote apie Bitkoiną?
• Ką dar žinote iš vadinamojo kripto pasaulio?

Čia ir prasidėjo pagrindinės įdomybės. (Beje, kadangi nesu KYC despotas, pašnekovai patys rinkosi, prisistatyti ar ne, tai pokalbiai gavosi pagal geriausias BTC pagarbos privatumui tradicijas).

Įtariu, čia atsakymai nelabai skirtųsi nuo to, ką pasakotų ir vidutinis suaugusysis, nors gal jaunuolių atsakymai netgi buvo geresni.

Be to, labai optimistiškai nuteikė tikrai geresnis nei turbūt daugelio suaugusiųjų gebėjimas pripažinti, kad “aš apie tai žinau nedaug ir galiu kažko nesuprasti”. O čia yra ko pasimokyti net ir (ne)tyčia apie Bitkoino technologiją meluojantiems centriniams bankams.

Taigi, atsakymus apie dabartinę pinigų sistemą galima apibendrinti taip:

✅ Reikėtų griežtesnio reguliavimo, pvz., dėl palūkanų kėlimo;
✅ Infliacija yra vienas iš dabartinės pinigų sistemos minusas, bet, kaip ir demokratijos atveju, “geresnės [sistemos] niekas kol kas neišrado”;
✅ Centriniai bankai į rinką išleido per daug pinigų ir dėl to padidėjo infliacija (tik priminsiu, kad centriniai bankai dėl to kaltina tave, o ne save).

Pora išskirtinesnių citatų:

“Man sistema pasirodė labai komplikuota, kad labai daug veiksnių ją veikia”, - gana tiksliai apibendrino viena pašnekovė.

Taip ji turbūt netyčia pakartojo ir dažną Bitkoino technologijos advokatų argumentą, kad ši technologija/sistema yra žymiai paprastesnė, aiškesnė ir skaidresnė, ir jos neveikia tokie dalykai, kaip, pvz., kokio JAV centrinio banko (Fed) vadovo nuotaikos, išsimiegojimo lygis ir gebėjimas tądien komunikuoti aiškiai ir nedviprasmiškai.

Ta proga prisiminiau ir šį video:

Labiau skeptiškai BTC atžvilgiu nusiteikęs pašnekovas papildė:

“Pinigai yra masiškai spausdinami, tai, nori nenori, jie nuvertėja. Gal kai kuriems [toks nuvertėjimas] ir yra gerai, bet daugumai, ir aš turiu omeny didžiąjai didžiąjai daugumai, paprastiems gyventojams, paprastiems darbuotojams tai yra nepalanku, nes jų pinigai slysta jiems iš rankų. Nes tas euras, kurį aš turėjau prieš metus, jis nebėra vertas to paties. Ta pinigų sistema nėra gera kiekvienam vartotojui, bet labai kažko dėl to nepadarysim, mes patys, paprasti vartotojai nepakeisim tos pinigų sistemos, nes ji vistiek yra tokia ne veltui”.

Nuskambėjo tarsi iš bitkoinerių diskusijos, išskyrus tą dalį apie sistemos pakeisti negalinčius paprastus vartotojus, nes būtent jie jau ir pradėjo tuos didžiuosius pokyčius, apie kuriuos kažkada yra užsiminęs ir Nobelio ekonomikos premijos laureatas Friedrichas A. Hayekas, aršiai kritikavęs (ir pats dėl to kritikuotas) valstybės pinigų monopolį ir viename interviu 1984 m. (!) pasakęs:

"Netikiu, kad galime turėti gerus pinigus, kol jie bus vyriausybės rankose. Tačiau negalime jų perimti jėga ir viskas ką galime padaryti, tai kažkokiu būdu įdiegti tai, ko jie negali sustabdyti".

Gali būti, kad apie tą “kažką” aš ir nuolat rašau šiame naujienlaiškyje.

Kažkada su finasus tarsi ir gerai išmanančiu bei šiaip labai protingu žmogum kalbėjom, kaip banke laikomų pinigų nelabai galima vadinti “mano”, nes realiai nuo banko priklauso tavo galimybės jais naudotis. Teko gerokai pavargti tai jam aiškinant. Savo ruožtu kalbant su jaunuoliais, gali būti, kad iš pradžių jie taip pat net nelabai suprato apie ką eina kalba, ir sąvoką “mano” siejo su tuo, kad mes, vartotojai, kaip individai, nelabai turim įtakos pinigų vertei, jų kainai (kas, šiaip, irgi yra gera pastaba). Bet vėliau vienas pašnekovas prisiminė:

“Kai karas [Ukrainoje] prasidėjo, negalėjo žmonės išsiimti pinigus. Tada ir pasirodo, kad tie pinigai, kurie yra banke, gal iš tikrųjų nėra visiškai tavo”, - svarstė dešimtokas, o aš prisiminiau ir tą sudėtingą, aiškių atsakymų neturinčią diskusiją apie dabar vyraujančią dalinių rezervų bankininkystę.

Čia buvo skurdžiausiai aptarta tema. Vienas pašnekovas prisiminė, kad jiems aiškinta, jog defliacija yra blogiau nei infliacija, tačiau, kitas, leidęs sau daugiau pafantazuoti, kas būtų, jeigu būtų, kalbėjo, kad, jei pinigų perkamoji galia nemažėtų/didėtų, “manau, tai leistų saugiau jaustis”.

“O jei pinigų vertė vis kils kils, mums nereikės taip susifokusuoti į investavimą ir pinigų apsaugojimą nuo infliacijos, mes galėsime tuos pinigus tiesiog turėti”, - papildė jaunuolis.

Euro perkamoji galia

Bet kuriuo atveju, tai dar viena gana sudėtinga, su iš anksto užprogramuota BTC pinigų politika susijusi tema. Bitkoino kode nustatyta, kad iš viso gali būti išleista tik 21 mln. bitkoinų (šiuo metu yra išleista daugiau nei 19,3 mln., o likusi dalis turi pasirodyti iki maždaug 2140 metų). Štai ir visa politika. Nors niuansų yra ir čia.

Jau yra išdėstyta daug argumentų, kad, rinkos neužpylus “iš oro” prispausdintais pinigais, prekių ir paslaugų kainos dėl technologinės pažangos turėtų mažėti, o turimų pinigų, šiuo atveju BTC, perkamoji galia bent jau nemažėti, leidžiant saugiau taupyti. Apie “infliacijos mitus” kalba ne tik bitkoineriai, bet ir tradicinių finansų legendos, pvz., Markas Mobiusas.

Bet kuriuo atveju, tema yra sudėtingesnė, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, tai šiam kartui čia ją ir palikim. Juoba, kad BTC irgi yra pagarsėjęs gebėjimais trumpu/vidutiniu laikotarpiais stipriai nuvertėti. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad BTC kaina šiemet pakilo daugiau nei 80%, ji vis dar yra per 20% mažesnė nei pernai tuo pat metu, jau nekalbant apie raudonus minus 56%, palyginti 2021 m. lapkritį pasiektu piku. Tiesa, ilgesniu laikotarpiu, iki šiol šiai kainai visada pavykdavo panaikinti nuostolius ir pasiekti naujas aukštumas. Tačiau visada reikia prisiminti, kad tai kas buvo, nebūtinai kartosis.

BTC kainos istorija

Išaiškėjo tokie dalykai:

✅ Sako, Bitkoinas dabar yra populiari tema tarp paauglių;
✅ Žinios apie šią technologiją yra ribotos ir/ar suformuotos vyresniųjų, o bent jau kalbintieji buvo labiau skeptiškai nusiteikę BTC atžvilgiu;
✅ Bet, kita vertus, pašnekovai pasitaikė tikrai smalsūs ir po pokalbio dar papildomai patys mane gaudė, norėdami sužinoti daugiau.

“Taip [BTC] tema labai populiari, bet tarp paauglių aš dažniausiai pastebėjau, [kad] ypač su rinkom, apie kurias neturi daug žinių, dažniausiai daro tai, kas yra populiariausia, nepasidomi daugiau. Pavyzdžiui, investuoja į bitkoiną tik dėl to, kad draugai tai daro. Pasirodė, kad dažniausiai būna labai paviršutiniškos žinios iš lengviausiai prieinamų šaltinių, o daugiau nesigilinama”, - apie situacijos padėtį greitakalbe išdėstė smalsi pašnekovė ir papildė, kad daugiau pasidomėjusieji supranta, kad čia nėra žaidimai.

Žodžiu, tie patys reikalai, kaip ir suaugusiųjų pasaulyje, ką rodo ir daugybės keisčiausių altkoinų kazino, sukčiavimo schemos ir pan.

“Anksčiau buvo haipas, kad visi užsidirbsim, o dabar naratyvas artėja prie to, kad labai rizikinga”, - apie BTC kalbėjo kitas pašnekovas, pridurdamas, kad jo tėtis, investavęs į kriptovaliutas, pasakojo, kad su jomis “reikia labai žaisti”, “kitaip nei su akcijomis”.

Kitas, iš anksto perspėjęs, kad BTC vertina skeptiškai, pašnekovas aiškino, jog tokio jo nusiteikimo priežastis yra ta, kad BTC yra labai spekuliatyvus, “labai didelės rizikos instrumentas”, o, pvz., “dirbti su akcijomis yra paprasčiau”, nes čia lengviau susigaudyti informaciniame lauke.

Jaunuoliai taip pat pasakojo žinantys, kad Bitkoinas naudoja blokčeino technologiją ir BTC “galima kažkaip iškasti”, o tai vaizdo žaidimų mėgėjams sugadino ir kompiuterių vaizdo plokščių rinką, nes šią įrangą pirkdavo “kasėjai”. (Patikslinsiu, BTC “kasėjai” vaizdo plokščių nenaudoja nuo maždaug 2014-2015 m.) Bet šiek tiek nustebino tai, kad niekas nepaminėjo prastai informuotų/nesąžiningų BTC kritikų vis ištraukiamo argumento, kad Bitkoino “kasėjai” yra neva kenksmingi aplinkai, nors jai labiau kenkia kiti, jau švaistūniški žmonijos įpročiai.

Susidomėjimo sulaukė ir BTC naudotojų privatumo reikalai, kai jau ne aš klausinėjau, o pats buvau klausinėjamas, nes “vieni sako, kad sunku susekt, kiti sako - nesunku”.

Kartais pašnekovams išsprūsdavo kokia detalė, kuri tarsi ir parodydavo, kad, nepaisant to, ką jiems aiškina suaugusieji, naujoji karta dalykus vertina kitaip nei “vidutinis” suaugėlis.

Pavyzdžiui, kriptovaliutų investuotojo sūnus pirma BTC pavadino “dirbtine valiuta”, bet vėliau patikslino, kad norėjo pasakyti “skaitmeninė valiuta”. O tokio svarbaus pripažinimo nedažnai išgirsi iš labiau “autoritetingų” finansų ir ekonomikos kalbėtojų.

Mano šiokiai tokiai nuostabai, pašnekovai apie kitus “kripto sektoriui” vienaip ar kitaip priskiriamus dalykus žinojo mažiau, nors šie tarsi ir lengviau suprantami, labiau susiję su populiariąja ir skaitmeninės erdvės kultūra. Apie DeFi (decentralizuotus finansus) neužsiminė niekas, bet šiek tiek buvo girdėta apie metavisatas, NFT (non-fungible token, nekeičiamieji žetonai) ir Web3 (nors vėliau pridurta, kad nelabai aišku, kas tai yra, bet tai ne visada aišku ir patiems šios industrijos žaidėjams).

Ir visi šie dalykai sulaukė tarsi ir daugiau skepsio nei pritarimo tokiems eksperimentams.

“Labai slidus reikalas”, - apie NFT pasakojo vienas pašnekovas.

“Pirma buvo šokas, kodėl kažkas už USD 80 000 pirktų [paveiksliuką]. Gal ir nėra pats optimaliausias variantas”, - pratęsė jo kolegė, šiek tiek daugiau pasigilinusi į NFT madą.

Taip pat pasidalinta ir žiniomis, kad ir metavisatoms kol kas sekasi ne per geriausiai. O tai gali paliudyti ir “Meta” CEO Markas Zuckerbergas, kuris, sako, dabar labiau susidomėjęs AI.

Bet kuriuo atveju, ir čia tai pat teko susikeisti vietomis - smalsūs pašnekovai jau daugiau patys manęs klausinėjo, kas yra NFT, kaip veikia, kodėl tai apskritai kažkam gali būti įdomu, kam naudojama, ką dar galiu papasakoti, bei kokia “visko suskaitmeninimo” prasmė ir t.t.

Jie vis klausinėjo, o aš vis pasakojau apie tokius nevienareikšmius eksperimentus ir galvojau, kad tokiu smalsumu dauguma suaugėlių pasižymi tik tada, kai yra priversti tai padaryti, kad visai neiškristų iš žaidimo.

Bet iš visų tų smagių pokalbių labiausiai įstrigo ne tai, kas buvo pasakyta, bet kas ir kaip buvo iškomunikuota tarp eilučių.

Moksleivių teiginiai, mintys, klausimai, tarsi blaškėsi tarp to, ką jiems sako suaugusieji ir jų pačių nuojautų bei smalsumo.

Štai vienas pašnekovas pripažino, kad jo nuomonė yra paveikta artimos aplinkos žmonių, kurie “vis tiek turi daugiau patirties investuojant nei aš”. Tačiau jis taip pat papildė, kad labiau skeptiškai nuomonei įtakos galėjo padaryti ir tai, kad jis neturi “tiek daug praktikos su bitkoinais”.

“Tiesiog aš žiūriu į juos labiau kaip spekuliaciją nei kažkokį patikimą investavimo instrumentą. BTC turi savo privalumų, net kaip ir valiuta, bet [vis tiek] žiūrėčiau į kitas investavimo priemones”, - papildė pašnekovas.

Jis neatmetė, kad, radus daugiau įrodymų, jog BTC yra “suprantama ir galima naudotis finansinė priemonė”, šis turtas taip pat gal papildyti jo investicinį portfelį, kaip jau papildyti tokių investicijų legendų kaip Ray Dalio, Bill Miller, ar Paul-Tudor Jones portfeliai.

Taigi, ko “Swedbanke” apie turbūt didžiausią visų laikų ir kol kas dar nepakankamai gerai suprastą monetarinį/finansinį pinigų interneto eksperimentą/inovaciją ir jos ateitį mane išmokė visi šie kalbinti smalsūs ir sumanūs moksleiviai?

P.S. Jei viena ar kita mokykla norės daugiau sužinoti apie tai, kas vyksta BTC ir kripto pasaulyje, mielai pagelbėsiu. Bendraukime čia: linas at dessenter.io.  

Jei nespėjai atsiversti ankstesnių naujienlaiškių, rekomenduoju paskaityti ir šiuos tekstus:

BTC ir kripto ekonomikos atstovai Lietuvoje per kelerius metus virto iš persona non grata į įstatymų kūrėjams padedančius partnerius

"Blue/Yellow" pertvarko aukojimus bitkoinu ir kripto, planuoja stipriau juos reklamuoti

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Lietuvos Bitkoino & kripto bendruomenei turi paprastą klausimą

Kaip pradėti naudotis karščiausia decentralizuotų socialinių tinklų naujiena "Nostr"

Kaip ateityje tave tikrins CeFi platformos? "AMLYZE" inovacijų vadovas turi atsakymų. Apie DeFi atsakymų nėra

"Klasikinį" ir decentralizuotą pasaulius jungiantys inovatoriai ragina lietuvius būti drąsesniems. Super, bet "How?"

Dešimtadalį investicijų Bitkoinui ir kripto paskyręs Marius Čiuželis: "Net neabejoju, kad šios technologijos pakeis mūsų gyvenimą"

50 Shades of Lies, Speculations & Half-Truths That the ECB Is Recycling About Bitcoin

Tuo pačiu kviečiu pasidalinti naujienlaiškiu su kitais, o kartu ir šiuo mygtuku:

Tai man labai padėtų toliau stiprinant DESSENTER ir paruošiant vis naudingesnio turinio 🙏🏻 Kaip ir padėtų pastabos bei pasiūlymai, kaip ir ką daryti geriau. Susirašom el. paštu - linas at dessenter.io. Taip pat kviečiu atsakyti į keturis klausimus ir parodyti, kokių žinių reikia Tau.

Ačiū!