Bitkoinas ir aš Prahoje: kas ten vyko ir kaip viskas atrodė

✅ Dalyviai iš principo abejojo, kad kvantiniai kompiuteriai, bent jau artimiausiu metu, keltų bent kažkokią grėsmę Bitkoino saugumui, šio blokčeino kriptografijai. Anot kalbėtojų, Bitkoino naudojamas SHA-256 kriptografijos algoritmas bent jau šiuo metu yra saugus ir nepanašu, kad artimiausiu metu tai keistųsi. Juoba, tobulėjant kriptografijos įveikimo būdams, tobulinama ir pati kriptografija.

✅ Mažiau sutarimo buvo dėl to, kiek toliau reikia keisti BTC protokolą. Pvz., bitkoineris Peteris Toddas sako, kad papildomi, jau paties protokolo pakeitimai gali būti rizikingi, tačiau kiti priminė, kad pasaulis vis tiek keisis, nepriklausomai nuo to, bus “įšaldytas” protokolas ar ne. Suprask, pokyčių vis tiek gali prireikti taikantis prie pasikeitusių aplinkybių.

✅ Tuo pačiu priminta, kad tai, jog Bitkoinas yra atviras projektas, automatiškai reiškia, kad gali būti ir daugiau žmonių, kurie bandys tai išnaudoti ir kažkaip pakenkti/pakreipti reikalus savo naudai. (Bet, kita vertus, toks atvirumas padeda ir išgaudyti tokius bandymus).

✅ Čia daugiausia kalbėta apie naujų vartotojų pritraukimą, o tam reikia dar geresnės/lengviau suprantamos/aiškiai galimybes bei grėsmes išaiškinančios edukacijos (kaip gegužę parodė “Ledger” drama, didžioji dalis rinkos nustebo sužinojusi, kaip iš tikrųjų veikia “piniginių” įrenginiai). Ta proga buvo pristatytas dirbtinio intelekto (AI) projektas Spiritofsatoshi.ai, galintis stipriai pagelbėti su BTC edukacija. Priešingai nei mano minėtas panašus AI projektas, jis jau nebūtų priklausomas nuo fiat pasaulio paveiktos “ChatGPT” “sąmonės”. Projektas turėtų startuoti artimiausiu metu, bet užsiregistruoti išankstiniams bandymams galima jau dabar.

✅ Taip pat reikia kuo daugiau ir įvairesnių paslaugų, kur galima naudoti BTC. Nors tuo pačiu dažnai pabrėžta, kad, investiciniu požiūriu, jei neturi nuolatinių pajamų bitkoinais, dabar nėra didelės prasmės išleisti savo turimus BTC. Bet ir čia yra sprendimas - ką išleidi, iškart pasipildai ir vėl.

✅ Priminta, kad augant BTC naudojimui, augs ir operacijų mokesčiai, o tai atgraso dalį vartotojų, todėl gali prireikti pakeitimų, padedančių Bitkoino blokčeinui veikti efektyviau, kaip, pvz., buvo padaryta su SegWit atnaujinimu 2017 m. (Be to, svarbu prisiminti, kad dabar BTC operacijas stipriai pagreitinanti ir atpiginanti “Lightning Network” technologija taip pat nėra visagalė ir šie mokesčiai taip pat užprogramuoti augti). Tačiau tuo pat metu priminta, kad nauji sprendimai dažnai irgi aukoja kokius nors patogumus/funkcionalumus, kad išspręstų vieną, ar kitą problemą. Pvz., LN atveju, ir siuntėjas, ir gavėjas turi būti prisijungę prie interneto, kad operacija įvyktų. Tad, tikėtina, ir nauji BTC efektyvinimo sprendimai nebus vien tik balti/juodi bei turės įvairiausių niuansų.

✅ Taip pat pabrėžta, kad reikia toliau paprastinti būdus, kaip pačiam saugoti savo BTC, nepatikint to trečiosioms šalims. Kartais (konferencijoje apie tai kalbėta taip pat) pasigirsta, kad daugiau BTC buvo prarasta dėl trečiųjų šalių problemų (pvz., apvogtos, žlugusios platformos) nei kad BTC vartotojai prarado patys. (Bet šituos teiginius sunku patikrinti.) Kita vertus, turbūt dažnai BTC vartotojai pradeda nuo BTC saugojimo įvairiose platformose, pvz., keityklose, o vėliau jau imasi tuo rūpintis patys. Kaip apibendrinta: dabar labiau apsimoka turėti BTC, nei neturėti, net jei tai yra keityklose įsigytas BTC.

✅ Kaip apibendrino BTC senbuvis Jamesonas Loppas, žmonėms privatumas dažniausiai nerūpi tol, kol tuo rūpintis jau tampa per vėlu. Jamesonas sako nei manantis, kad tai pasikeis, nei žinantis, kaip tai pakeisti. Kaip vėliau papildyta kitų - privatumą lengva prarasti, bet sunku atkurti.

✅ Tuo pačiu Peteris Toddas pabrėžė, kad didžiausia problema dabar yra vyriausybių kova prieš grynuosius. O šiuos išstumti gali ir CBDC (central bank digital currency). Nors, pvz., Europos centrinis bankas tvirtina, kad “skaitmeninis euras” to niesieks.

✅ Jau dabar kai kurios keityklos atsisako tokių privatumą saugančių kriptovaliutų kaip monero (XMR). Savo ruožtu privatumą išsaugoti padeda “Lightning Network” naudojimas, nors blokčeino sekimo kompanijos jau bando įveikti ir šitą barjerą. Tuo pačiu, privatumui gali pagelbėti ir tokie vystomi BTC sprendimai kaip Ark ar Fedi.

✅ Taip pat priminta, kad KYC (know your customer) procedūroms, tai yra - KYCintiems žmonėms, vis didesnę grėsmę kels AI naudojantys nusikaltėliai, nes šios technologijos pagalba bus galima vis lengviau suklastoti kieno nors tapatybę, kad gautum prieigą prie sąskaitų.

✅ Čia iš esmės apibrendintos “Ledger” dramos pamokos, prisimenant, kad nėra vienos tobulos ir 100% saugios “piniginės” (hardware wallet, HW). Tačiau priminta, kad naudojimąsi HW papildomai apsaugo multisig sprendimai, kai, pvz., reikia trijų tokių įrenginių patvirtinti BTC operacijai. Saugumo ekspertai taip pat giria ir “air-gapped” įrenginius, kurie neturi jokio ryšio (laidinio ar bevielio) su operacijai tvirtinti naudojamais įrenginiais, pvz., kompiuteriu ar telefonu.

✅ Savo ruožtu “Trezor” “piniginės” komanda konferencijoje per mikroskopą rodė savo vystomą “piniginės” įrenginio vadinamąjį “saugųjį elementą”, kuriame ir saugomi BTC privatūs “raktai”. Tačiau, priešingai nei “Ledger” atveju, toks elementas jau būtų atvirojo kodo. Tai yra, visi galėtų patikrinti, kaip jis veikia (jei supranti, kaip ten kas veikia). Kada šis elementas gali būti baigtas - neaišku.

✅ O štai Peteris Toddas sako nenaudojantis HW ir tam pritaikęs seną nešiojamąjį kompiuterį.

Bitkoino maksimalisto Giacomo Zucco prezentacijos dažniausiai būna ir provokuojančios, ir itališkai linksmos. Šįkart jis priminė, kad šiemet Bitkoino ekosistemą įkaitinęs Ordinals protokolas, leidžiantis į Bitkoino blokčeiną įkelti papildomus duomenis (paveiksliukus, video, tekstus ir t.t.), nėra nieko naujo ir tik kopijuoja jau anksčiau Bitkoine buvusius dalykus, bet sukuria naujų problemų. Žodžiu, jo prezentaciją “Ordinals are retarded” galima apibendrinti tokiomis dviem skaidrėmis.