Kaip turi bėgti Lietuva, kad neliktų "mažu kaimu" šalia Bitkoino, kripto ir Web3 ugnikalnių?

Atsakymas: apgalvotai ir drąsiai. Toliau galima ir nebeskaityt, bet yra juokingų paveiksliukų. 🙃

Vis galvojau, kaip apibendrinti vakar "Web3: Impact the Future" konferencijoje Vilniuje vykusias kalbas apie šio naujojo sektoriaus reguliavimą. (Nors po vis dar nelabai aiškiai apibrėžta Web3 kepure čia buvo pakišta ir kitų tradiciškai tam nepriskiriamų dalykų, tokių kaip Bitkoinas (BTC)). Galų gale supratau, kad pagrindinis šių diskusijų dalykas yra tai, kad jos apskritai vyksta. Ypač, kaip kad šiandien rašiau naujienlaiškyje, kai organizatoriams pavyko sukviesti Prezidentūros, ministerijų ir net Lietuvos banko (LB) atstovų.

Nes juk tik diskutuodamas su skirtingus požiūrius/žinias/patirtį turinčiais žmonėmis gali geriau suprasti ir savo, ir kito poziciją, ir, jei esi sąžiningas, drąsus bei atviras, rasti geresnių sprendimų. Ypač kai kalba eina apie naujus, dar iki galo nesuprastus dalykus, kurie keičia nusistovėjusią ir galbūt užsistovėjusią tvarką, kaip kad visada buvo ir, tikėtina, bus. Ar ne?

Taip ir vakar buvo įdomu stebėti tuos pačius persipinančius naratyvus, nuolat pasirodančius panašiose diskusijose. (Pvz., neseniai “Linkedin” vykusiame lietuvių pokalbyje apie kripto reguliavimą, kur buvo painiojamos sąvokos, generalizuojama, labiau bandoma ginti savo interesų lauką, o kiti skubėjo padėti kitiems atskirti pelus nuo grūdų).

“Mes, kaip industrija, turim išeiti iš savo [patogaus] kambario ir paaiškinti žmonėms, kodėl [šios technologijos] gali būti naudingos. Švietimas yra mūsų atsakomybė”, - vienoje iš diskusijų sakė Janet Ho, blokčeino analizės kompanijos “Chainalysis” vadovė ES strategijai. Janet pabrėžė, kad reikia nusiteikti, jog šis edukacinis procesas bus ilgas ir labiau primins maratoną.

“Reikia, kad ir senelė suprastų, kokią naudą ji iš to gauna,” kitoje diskusijoje papildė Elijus Čivilis, “Investuok Lietuvoje” vadovas.

Tačiau Marius Jurgilas, buvęs ilgametis LB valdybos narys, o dabar “Super How?” komandoje besirūpinantis ekonomikos inovacijų tyrimais ir besivystančiomis technologijomis, ėmė ir priminė svarbų dalyką - visuomenės poreikiai yra skirtingi.

“Ne visi nori tų pačių dalykų”, kalbėjo Marius, pateikdamas ir CBDC (central bank digital currency) pavyzdį: vieni pasisako už tokius projektus, kiti - nerimauja dėl su privatumu ir visuomenės kontrole susijusių rizikų.

Tačiau tai, ko nori visuomenė, kartais keičiasi ir jai daugiau suprantant apie vienus ar kitus dalykus.

Kaip priminė Karolis Žemaitis, ekonomikos ir inovacijų viceministras, prieš keliasdešimt metų žmonės bijojo radijo antenų, galvodami, kad jos kelia audras.

“Dabar tai atrodo kvaila. Klausimas, kaip ši diskusija atrodys po 50 metų?” dėstė viceministras, pabrėždamas, kad turim ne bijoti “antenų”, o susitarti kaip jas diegti teisingai.

Tuo pačiu Renata Šumskaitė, verslo konsultantė ir naujai Lietuvoje susikūrusios Kripto turto organizacijos (Crypto Assets Organisation) prezidentė, priminė BTC ir kripto advokatų bei kritikų dažnai pamirštamą tiesą, kad šiame sektoriuje naujos tik technologijos, o žmonės - tie patys.

“Jei esi nusikaltėlis, būtum nusikaltėlis visur, nesvarbu kripto ar kitame sektoriuje”, sakė Renata, tuo pačiu primindama ir kad žmonės bijo dalykų, kurių jie nesupranta.

Elektra, dujos, automobiliai, Internetas ir kitos, dabar mums visiškai įprastos technologijos praėjo tuos pačius nesupratimo ir pasipriešinimo etapus, su kuriais dabar susiduria decentralizuoti pinigų, finansų ir kitų sektorių technologiniai eksperimentai.

Rogers'o inovacijų difuzijos modelis:

Inovacijų priėmimo "modeliai":

Reguliuojant naujas technologijas yra labai svarbu supratimas ir noras mokytis, tiek ir vyriausybės, ir visuomenės, pabrėžė Karolis.

Jis ragino suprasti, kad pasaulis keičiasi, ir nei visuomenė, nei reguliuotojai nebeturės įprastų apibrėžimų, kaip turi atrodyti įvairūs dalykai ir kaip su jais elgtis. (Čia jis man priminė Andreas M. Antonopoulos kalbą apie tai, kokie ir kodėl žlunga XX a. naratyvai - apie tai rašiau praėjusią savaitę.)

“Mes turėsime nuolat diskutuoti. Reikės bėgti labai greitai vien tam, kad išliktum toje pačioje vietoje, ir dar greičiau, jei norėsi pasivyti kitus”, - panašumų su “Alisos stebuklų šalyje” buvusia tvarka rado Karolis.

Jis sako matantis politikos formuotojus ne kaip rinkos prižiūrėtojus, o kaip įgalintojus, padedančius jai vystytis.

“Mus stabdo tik mūsų vaizduotė ir drąsa. Drąsa kalbėti apie kripto ir kaip tai galime reguliuoti kitaip”, dėstė viceministras ir ragino didinti statymus šiame tarptautiniame konkurenciniame reguliavimo žaidime, jei nenorime likti “mažu kaimu šalia ugnikalnio”.

Kita vertus, Elijus patraukė per dantį nelabai aiškų “Skaitmeninės Lietuvos” šūkį (“Kas tai yra?”) ir, juokaudamas (? 👀) pasiūlė kitąmet vietoj konferencijos surengti streiką su šūkiu “Skaitmena pirmiausia!”

Gal būtų visai ir linksma - streikas galėtų vykti ir metavisatoje. O geriausia šio pasiūlymo dalis, kad iki šio “streiko” dar turim galimybę metus pasimokyti ir geriau suprasti naujas technologijas.

Dar keletas pasisakymų  iš vakar vykusių diskusijų:

Simonas Krėpšta, Lietuvos banko valdybos narys:

• “Kiti metai bus intensyvūs”: Bankas jau pradeda ruoštis kitų metų pavasarį numatomam paskelbti ES kripto reglamentui MiCA (Market in Crypto-assets Regulation), kuris įsigaliotų 2024 m. Taip pat laukiama ir su tuo susijusių taisyklių iš kitų institucijų.
• CBDC tema yra nepakankamai vertinama - Europos centrinis bankas (ECB) stipriai stumia šį projektą ir kompanijos turėtų jį stebėti.

Janet Ho, “Chainalysis” vadovė ES strategijai:

• Tradicinis verslas turėtų pagalvoti, kaip neprarasti plėtros galimybių, kurias perima kripto sektorius. Institucijų paklausa šiam sektoriui niekur nedingsta.

Sigitas Mitkus, Lietuvos prezidento patarėjas:

• Tuo metu kai Europa atsilieka nuo JAV įvairiose srityse, kyla pagrindinis klausimas, ar Europa gali tapti pavyzdžiu, tendencijų lydere?

Dina Lurje, “Nord Security” Teisės skyriaus vadovė:

• Jei skirsim dalį Vyriausybės išteklių Web3, juos reikės paiimti iš kažkur kitur.

Vaida Markevičienė, finansų viceminstrė:

• Didžiausia problema, kad Lietuva ES atsilieka pagal žmogiškuosius išteklius.
• Pinigų srautai ir parodo tikruosius prioritetus.
• Verslui labai reikia standartizuotų taisyklių ES.
• Revoliucija įvyksta ne dėl atsiradusių technologijų, o dėl visuomenės poreikio joms.