Decentralizacija? Čia rimtai? Aštuoni kripto žaidėjai pasakoja apie naujų “centrų” paieškas

Šią savaitę “Youtube” žiūrėjau diskusiją iš “LABITCONF” konferencijos Argentinoje ir ten buvo nuolat kalbama, o kartais ir beveik šaukiama apie decentralizacijos svarbą:

“Jeigu yra kažkoks vienas veikėjas, ar keli veikėjai, kuriais reikia pasitikėti - viskas, tas dalykas centralizuotas ir melskis, kad tavęs neišdurtų.”

Maždaug taip galima apibendrinti tuos garsius pokalbius.

Tačiau iš tikrųjų ši tema turi turbūt daugiau nei 50 įvairiausių atspalvių ir niuansų. Ne visada aišku, kur prasideda riba, kada vienas ar kitas dalykas yra jau decentralizuotas. Kaip ir ne visada suprantama, kokius dalykus verta decentralizuoti, o kuriuos - ne. Kita vertus, galbūt tie dalykai, kurie, dabartine nuomone, neverti “išcentravimo”, taip pat gali būti sėkmingai decentralizuoti, tik kol kas nežinome kaip? Žodžiu, klausimų gausa vėl lenkia atsakymus.

Apie tai ir kitas susijusias temas turėsime ir daugiau progų pakalbėti, bet dabar noriu pasidalinti tuo, ką pavyko išgirsti iš žmonių “Token2049” konferencijoje Londone praėjusią savaitę.

Beplepėdamas su dalyviais, vis paklausdavau jų nuomonės apie decentralizacijos svarbą, kaip keičiasi visuomenės supratimas apie tai, ir kaip jie patys su tuo susiduria.

Štai Mo Shaikhas, CEO ir vienas iš “Aptos” blokčeino įkūrėjų, dėstė, kad dalykų decentralizavimas padeda išskaidyti, sumažinti rizikas.

“Decentralizavimas padeda išvengti situacijų, kai ekonominė galia yra sutelkta vienos institucijos ar jurisdikcijos rankose”, sakė Mo.

Pavyzdžiui, anot jo, jei dėl žemės drebėjimo nustotų veikti koks nors duomenų centras, decentralizuota infrastruktūra padėtų išvengti skaudžių pasekmių ir duomenų srautas nesutriktų.

“Yra daugybė atvejų, kada decentralizavimas yra naudingas - galimybė nevaržomai visame pasaulyje dalintis vienokia ar kitokia verte, informacija yra labai galingas dalykas, tiek infrastruktūros, tiek programinės įrangos požiūriu,” kalbėjo ką tik nuo scenos nulipęs Mo.

Trys dalykai, ir vienas jų - svarbiausias

Kiek skeptiškesnis (o gal labiau realistiškas) yra blokčeinų analitikas, investuotojas, viena intelektualiausių/linksmiausių Kripto Twitterio asmenybių, Ericas Wallas, kuris vis primena, kad realiai yra tik keli dalykai kuriuos verta decentralizuoti:

• Pinigai
• DeFi (decentralizuoti finansai)
• ENS (tuoj tuoj, papasakosiu, kas tai)

Kai perklausiau Erico dėl bendruomenių valdomų DAO (decentralizuotų autonominių organizacijų), jis atsakė, kad “taip, tai irgi yra puikus pavyzdys”.

Gali šiek tiek keistai nuskambėti, kad gerbiamas pašnekovas siūlo decentralizuoti decentralizuotus finansus, bet čia jis kalba apskritai apie finansinių paslaugų išcentravimą - decentralizuoti paskolų, draudimo ir pan. protokolus. (Nors, kita vertus, ir dabartiniam DeFi sektoriui praverstų daugiau decentralizuotis, nes daug protokolų tik apsimeta tokie esantys.)

Tad, anot Erico, tokios decentralizuoto blokčeino apsaugotos skaitmeninės tapatybės kaip ENS gali padėti sukurti įvairiausių papildomų paslaugų, pavyzdžiui, susijusių su įvairaus turinio segmentavimu ir pardavimu.

Bet kuriuo atveju, šis švedas nuolat pabrėžia, kad svarbiausias dalykas, kurį reikia decentralizuoti, yra pinigai.

“Žmonės vis dar nelabai tai supranta. Jie galvoja, kad kripto tėra kažkoks spekuliacinis kazino žaidimas,” dėstė Ericas ir apgailestavo, kad visuomenė dažnai pamiršta, jog infliacija atsiranda ir dėl centralizuotai didinamo pinigų kiekio ekonomikoje.

"Pinigai yra galia. Jei tu spausdini pinigus, tu nusprendi, kam bus skirti šie ištekliai. Todėl tai yra pirmas dalykas, kurį reikia decentralizuoti ir atimti iš tai kontroliuojančių rankų," taip pat pritarė Jordis Alexanderis, investicijų bendrovės "Selini Capital" investicijų vadovas.

Bet Moritzas Seibertas, investicijų vadovas "Exponential Age Asset Management" bendrovėje, primena, kad šis procesas, gal tiksliau vadintinas “kova”, užtruks ilgai - "centriniai bankai taip paprastai nepasiduos, bet galų gale jiems tai teks padaryti."

"Kodėl būtent 2% infliacija yra gerai? Be to, tu juk nerenki centrinių bankų vadovų", papildė Moritzas ir sakė tikįs, kad jaunoji karta geriau supras decentralizavimo esmę. (Kokia decentralizavimo esmė? Pinigų atveju, turbūt laisvesnė, sąžiningesnė, efektyvesnė pinigų/finansų sistema.)

Šita centrinių bankų “nereikalingumo” tema irgi sudėtingesnė nei čia pasakyta keliais sakiniais ir verta atskiro rašinio. Pasižymiu savo užrašuose.

Decentralizuotos keityklos keičia ir įpročius

Bet kuriuo atveju, dalykai ir žmonių supratimas keičiasi.

“Prieš penkerius metus žmonės manė, kad po penkerių metų apyvarta decentralizuotose kripto keityklose [DEX] sudarys tik keletą procentų apyvartos centralizuotose keityklose,” atsiminė Ericas ir pabrėžė, kad kai kurios DEX dabar lengviau/maloniau naudojamos nei centralizuotos platformos.

Patikrinkim tuos DEX procentus. Panašu, kad visoje rinkoje, DEX apyvarta vis dar užima keletą procentų. Pavyzdžiui, "Coingecko" duomenimis, tuo metu kai rašau, paros apyvarta šimte decentralizuotų keityklų siekia beveik USD 2.4 mlrd., arba 3,5% centralizuotų keityklų (541 iš viso) apyvartos.

Tačiau tai iš esmės nesumenkina Erico argumento. Pavyzdžiui, paros apyvarta populiariausioje DEX "Uniswap" dabar viršija USD 1 mlrd., kai tuo pat metu, didžiausia kripto keitykla "Binance" suvartė USD 8 mlrd, o antra didžiausia platforma "Coinbase" - beveik USD 2 mlrd. Be to, šią savaitę “Uniswap” aplenkė “Coinbase" pagal ethereum (ETH) prekybos apyvartą. Nežinau, ar DEX skeptikai ir net optimistai apie tai būtų pagalvoję prieš penkerius metus.

Žodžiu, panašu, kad būtent per įvairius kripto dalykus žmonės gali geriau suprasti ir pajausti bent jau pinigų decentralizavimo prasmę.

“Pirma ateini į kripto pasaulį ir tik tada pasineri į decentralizavimo reikalus”, pritarė Isabella Chase, vyresnioji patarėja blokčeino analitikos bendrovėje “TRM Labs”.

Bet ir šiame (ta prasme - kripto) pasaulyje nėra viskas taip paprasta ir aišku su decentralizacija.

Pavyzdžiui, Jordis primena, kad technologijų saugumas yra vienas iš svarbiausių dalykų, kurį sutvarkius daugiau žmonių ryžtųsi naudoti decentralizuotas technologijas. Ypač, kai tam pačiam kripto pasauly pamatėme, kokių nesąmonių pridirba centralizuoti veikėjai kaip kad lapkričio "herojė" FTX.

Kartais, pasinaudoti decentralizuotomis technologijomis paskatina paprasčiausios pelno paieškos.

Apie tokį pavyzdį papasakojo Andrejus Kazantsevas, bankininkystės milžino "Goldman Sachs" kripto prekybos vadovas.

Anot jo, daug jų klientų investicinių fondų buvo įsitraukę į prekybą per DeFi protokolus, bet dabar šie klientai vėl grįžta prie "Goldman Sachs" siūlomų kripto produktų. (Beje, dar 2020 metais “Goldman Sachs” dėstė penkias priežastis, kodėl BTC nėra nei kažkokia atskira turto klasė, nei tinkama investicija.)

"Prieš dvejus metu JAV iždo obligacijų pelningumas buvo ties nuliu ir pelningiausi produktai buvo DeFi sektoriuje, todėl klientai natūraliai ten ir numigravo," aiškino Andrejus.

Tačiau dabar, kai iš tradicinių ir mažiau rizikingų investicijų vėl tapo galima uždirbti daugiau, šie fondai sugrįžta.

Greitas pelnas, lėtas supratimas

Kaip kartais nutinka šiame sektoriuje, žmonės ateina dėl pinigų, o, išmokus ir supratus daugiau, pasilieka dėl technologijų ir idėjos, net jei jau veikiantys sprendimai kol kas nėra tobuli (bet tobulėjantys).

Vytautas Karalevičius, lietuviškosios fintech įmonės “Bankera” ir kripto platformos “Spectro Coin” vienas įkūrėjų, pratęsia, kad žmonės tarsi ir supranta decentralizavimo svarbą, tačiau vistiek iškeičia tai į greitį ir patogumą uždirbti kuo daugiau, išleidžiant kuo mažiau.

Anot jo, investuotojai deda labai daug pastangų suprasti kripto finansinius instrumentus, o ne paties tinklo architektūrą, arba nebando suvokti, kodėl Bitkoino (BTC) decentralizavimui ir tinklo tvarumui yra svarbus "kasimas".

Be to, šio tinklo decentralizavimui svarbus ir “mazgų” (nodes) skaičius.

Bitkoino “mazgai” (nodes) pasaulyje

Vytautas primena, kad būtent atsparumas cenzūrai, išorinei kontrolei yra viena svarbiausių Bitkoino verčių.

"Steiblkoinai yra patogu, įgalina gerus dalykus, bet jie nėra gerai, įvertinus jų patikimumą, apsaugą, cenzūros galimybes," vardina verslininkas.

Pavyzdžiui, nuolat galima išgirsti pranešimus, kaip teisėsauga nurodo steiblkoinų išleidėjams užblokuoti tam tikrus adresus, įšaldyti juose esančias lėšas. Ir jie tai padaro. Bitkoino vartotojams, kol jie patys kontroliuoja savo BTC "raktus", tai negresia.

"Kaip yra žodžio laisvė - gali sakyti, ką nori, taip turėtų būti ir mokėjimų laisvė - atlikti pavedimą, kur nori," apibendrino Vytautas. Esu tikras, ne tik reguliuotojai čia jau kraipo galvas.

Savo ruožtu bekalbant su kripto prekeiviu, analitiku, verslininku Adrianu Zduńczyku, kuriam tam tikra žiniasklaida priklijuotų tą juokingai keistą “žinomo žmogaus” etiketę, kalba vėl pasisuko prie “mažėjančio pasitikėjimo” valdžios institucijomis.

Ta proga, užmečiau akį į ne visai naujus pasitikėjimo Europos centriniu banku duomenis. Pasitikėjimo kritimo nematyti - net priešingai, bet įdomu bus pamatyti šiemetinius rezultatus, pažymėtus rekordine infliacija ir pinigų branginimu, kuris dažnai vertinamas kaip pavėluotas.

Pasitikėjimas Europos centriniu banku, 2020 balandis - 2021 kovas (0 - jokio pasitikėjimo, 10 - visiškas pasitikėjimas).

“Ateitis yra šviesesnė nes žmonės pradeda matyti decentralizavimą kaip alternatyvą. Pasitikėjimas vyriausybėmis nuolat smunka. Tad žmonės natūraliai ims ieškoti alternatyvų, kur galima laikyti savo pinigus,” dėstė Adrianas.

Taigi, šis pasitikėjimo žaidimas turbūt bus ilgas ir sunkus, bet, manau, būtinas. Ypač kai decentralizuotoms sistemoms - kuriose pasitikėjimo tarpininkais klausimas gerokai sumažinamas - pačioms reikės tą pasitikėjimą užsidirbti.

Jei manai, kad šis naujienlaiškis gali būti naudingas ir kitiems - pasidalink juo, o kartu ir šiuo mygtuku:

Tai man labai padėtų toliau stiprinant DESSENTER ir paruošiant vis naudingesnio turinio 🙏🏻 Kaip ir padėtų pastabos bei pasiūlymai, kaip ir ką daryti geriau. Susirašom el. paštu - linas at dessenter.io. Taip pat kviečiu atsakyti į keturis klausimus ir parodyti, kokių žinių reikia Tau.

Ačiū!